Mes Pasaulyje – plaustas, kuris vėl priplaukė pas mus. Ir paliko didelį ženklą širdyje.
Šią savaitę turėjome vieną laisvą naktį tarp grupių, ir kaip tik tą vakarą atplaukė keturi nuostabūs vyrukai – Vidmantas Pikelis su savo komanda, plaustu. Neieškodami rekordų, neieškodami dramos. Jie plaukia Nemunu savaip – kai turi laiko, kai gali, su draugais. Ir tai gal net gražiausia forma.
Bet šįkart – išimtis. Paprašiau jų nestatyti palapinės kažkur ant kranto. Šįkart palapinė kilo tiesiai ant antrojo Nemo plausto aukšto terasos – su vaizdu į upę ir žvaigždėtą dangų.
Vakare kalbėjomės apie pasaulį. Ir Vidmantas dalijosi istorijomis, kurios skamba kaip geras sapnas: apie kavą su kobromis, apie liūtus, apie naktinį šokį su kardais ir teroristais (čia jau su humoru 
). Bet viskas su savotiška poezija – pasaulis, kaip jis jį matė, kaip jį jautė.
O tada gimė idėja.
Galbūt laikas padaryti visuotinį Lietuvos plaustų sąskrydį? Startuoti iš Druskininkų. Kartu. Bendrystėje. Vienu metu. Nesvarbu – tu su baidare, plaustu, lentomis ar barža. Nemo plaustas + bent 5 plaustai (gal ir 10?). Žymus startas, kuris taptų upeivystės sezono atidarymo simboliu Lietuvoje. 
Gal tai būtų gegužė. O gal birželio 1-oji. 
Bet esmė – kad visi žinotų, jog laisvė vis dar gyva vandeny. Ir žinot, kodėl aš myliu NEMO? 
Nes čia vis atsitinka susitikimai su nesveikais žmonėm, kuriems nereikia vaistų. Jie pasveiko nuo normalumo. Lietuvoje yra dar tokių, kurie tiki sapnais, statosi plaustus ir leidžiasi į upę, lyg į vidinę ekspediciją.
Liga? Gal. Bet tokia, kurios nesinori gydyti. 
Ačiū jums, vyrai. Už žvėriškai gerą vakarą, už šypsenas, už istorijas. Prisitaginkit čia, kad visi jus rastų. Kad žmonės žinotų, kad svajonės plaukia. Ir kad kartu – visada giliau.
#MesPasaulyje#Nemoplaustas#Upeivystė#PlaustųSąskrydis#LigaKuriosNereikiaGydyti#LaisvėUpėje
